Ilgamečiam V. Matijošaičio komandos nariui – naujos pareigos: vicemerui vieno darbo neužtenka

Wait 5 sec.

Kauno miesto savivaldybei priklausantis Centrinis knygynas nuo gegužės turi naują vadovą – juo tapo Kauno vicemeras Andrius Palionis. Pasak jo, vienintelį darbuotoją turinti bendrovė skirta užtikrinti knygyno veiklą, o jai vadovauti jau beveik dešimtmetį patikima savo administracinius ir vadybinius gebėjimus įrodžiusiems savivaldybės darbuotojams. Vicemero teigimu, interesų konflikto dėl užimamų pareigų nekyla esant aiškiam atsakomybių pasidalijimui. Vis dėlto ekspertai teigia, kad tokie sprendimai gali kelti rizikų bei atskleidžia gilesnes įmonių valdymo savivaldybėse problemas.Naujasis vadovas – vicemerasKauno centre, Laisvės alėjoje, įsikūręs knygynas duris atvėrė dar 1956-aisiais. 2016 metais buvo išnuomotas prekės ženklą „Pegasas“ valdančiai bendrovei „ALG Knygynai“. Knygynui vadovauti tuomet paskirtas tuometinis Kauno mero patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Grigalevičius.2019 metais, T. Grigalevičiui pasitraukus iš Kauno mero komandos, knygyno vadove tapo savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė. Jai šiemet palikus pareigas savivaldybėje, gegužę paskirtas naujas vadovas – ilgametis Kauno mero Visvaldo Matijošaičio komandos narys, vicemeras A. Palionis.Andrius Palionis / R. Tenio nuotr.Pagrindiniai akcentaiUAB „Centrinis knygynas“ valdo patalpas Laisvės alėjoje, kuriose veikia „Pegaso“ knygynas.Vienintelis šios bendrovės darbuotojas ir vadovas – Kauno vicemeras Andrius Palionis.Anksčiau vadovo pareigas šioje bendrovėje ėjo savivaldybės Teisės skyriaus vedėja, mero patarėjas.A. Palionio teigimu, taip užtikrinama, kad knygyno patalpose būtų vykdoma atitinkama veikla, jo valdoma savivaldybės bendrovė veikia pelningai, o interesų konflikto nekyla, nes atsakomybės dėl įmonės tenka merui ir tarybai.VTEK teigia, jog vicemeras tokias pareigas eiti gali, tačiau kyla interesų konflikto rizika, jei jis priimtų su knygynu susijusius sprendimus.Skaidrumo ekspertų vertinimu, tokios situacijos kelia daug klausimų ir atskleidžia platesnę savivaldybių įmonių valdymo problematiką.Asociatyvi / R. Tenio nuotr.Administruoja nuomos sutartįKaip „Delfi“ komentavo A. Palionis, minėta uždaroji akcinė bendrovė administruoja pastato, kuriame veikia knygynas, nuomos sutartį. Tai, pasak vicemero, leido išsklaidyti visuomenės nuogąstavimus, kad prestižinėje vietoje esantis knygynas bus uždarytas.„Iki 2016 metų UAB „Centrinis knygynas“ vykdė knygų prekybą savo valdomose patalpose Laisvės alėjoje. Eilę metų įmonės veikla buvo nuostolinga. Nuo 2016 m. UAB „Centrinis knygynas“ pradėjo vykdyti patalpų nuomą konkrečiai veiklai – knygų prekybai. Taip buvo paneigti visuomenės nuogąstavimai, kad Laisvės alėjoje neliks ilgamečio knygyno, o įmonės veiklos rodikliai tapo teigiami“, – teigė jis.Pasak A. Palionio, puse etato dirbančio bendrovės direktoriaus atlyginimas yra minimalus.„Pagal galiojančius teisės aktus įstaigoje turi dirbti bent vienas asmuo, kad užtikrintų įmonės nepertraukiamą veiklą, atliktų kitus būtinus administracinius darbus. Nuo pat 2016 m. šiai veiklai buvo paskiriamas žmogus, kurio administraciniais ir vadybiniais gebėjimais buvo įsitikinta tiesioginio darbo aplinkoje. Pasitraukus Rūtai ši papildoma atsakomybė ir veikla buvo pasiūlyta man“, – sakė Kauno vicemeras.A. Palionis taip pat teigė, jog pagal galiojančius teisės aktus įmonės turtines ir neturtines teises įgyvendina meras, o akcininko teises įgyvendina taryba, todėl situacija, kurioje jam reikėtų spręsti dėl įstaigos, kurioje dirba, nesusidaro.Kyla rizikų ir klausimųKaip „Delfi“ informavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nenustato ribojimų savivaldybės vicemerams eiti pareigų savivaldybės bendrovėse.„Tačiau tokioje situacijoje vicemerui gali kilti interesų konfliktas, jei jis tarnyboje spręstų klausimus, tiesiogiai susijusius su bendrove, kuriai vadovauja. (…) Tai reiškia, kad savivaldybės vicemeras turi nusišalinti nuo rengimo, svarstymo, vizavimo ar priėmimo sprendimų, kurie tiesiogiai būtų susiję su bendrove, kurios vadovu yra“, – paaiškino komisijos atstovė.Skaidrumo didinimo siekiančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė savo ruožtu „Delfi“ teigė, jog šis konkretus atvejis kelia daug klausimų, o atsakymų savivaldybės dokumentuose – nedaug.„Remiantis 2024 m. UAB „Centrinis knygynas“ vadovybės ataskaita, vienintelės šios bendrovės pajamos – iš negyvenamų patalpų nuomos. Natūraliai kyla klausimas, kokie reikalavimai keliami tokios bendrovės direktoriui? Ar tikrai efektyvu turėti tokią funkciją vykdančią įmonę? Kaip suvaldomi galimi interesų konfliktai bendrovės direktoriui tuo pat metu einant ir Kauno miesto savivaldybės vicemero bei „Vieningas Kaunas“ valdybos nario pareigas? Atsakymų į šiuos klausimus nepavyko rasti ir Kauno miesto savivaldybės korupcijos prevencijos dokumentuose“, – teigia organizacijos atstovė.Atskleidžia platesnę problemąPasak jos, ši situacija atskleidžia platesnę savivaldybių įmonių valdysenos problemą. I. Kalinauskienės duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 200 savivaldybių valdomų įmonių, bet vis dar gana mažai žinoma apie jų valdymą, veiklą bei įmonėms keliamus veiklos rodiklius.„Pavyzdžiui, prieš savivaldos rinkimus pirmą kartą visos savivaldybės viešino informaciją apie savo valdomas įmones ir įstaigas. Vis dėlto 25 savivaldybės nenurodė, kodėl konkrečius asmenis skyrė į savivaldybės valdomų įmonių valdybas, kokie reikalavimai buvo taikomi šias pareigas einantiems asmenims“, – pastebėjo ji.Šiuo metu, TILS vadovės teigimu, trečdalis savivaldybių neskelbia savo korupcijos prevencijos programų ir veiksmų planų, tad sunku suprasti, kaip šiose savivaldybėse yra suvaldomos su korupcija susijusios rizikos, kiek dėmesio skiriama savivaldybių įmonėms.„Labai norėčiau, kad 2025-aisiais jau turėtume vienoje vietoje pirminius duomenis apie visų savivaldybių valdomų įmonių vadovus ir jų kaitą po savivaldos rinkimų, siekiant geriau suprasti galimą politinę įtaką šioms įmonėms, – sakė I. Kalinauskienė. – Taip pat, kad savivaldybių vadovai imtųsi lyderystės ir užtikrintų, kad savivaldybių valdomos įmonės veikia skaidriai, atskaitingai ir teikia kokybiškas paslaugas savivaldybės gyventojams. Juk tai – mūsų visų įmonės.“