Net ir laimėję bylas prieš automobilių vagis, nukentėjusieji dažnai negauna žalos atlyginimo. Dažniausiai kaltinamieji nedirba ir neturi turto, todėl iš jų nėra kaip išieškoti teismo priteistų sumų. Jie taip pat neturi lėšų advokatui, tad pagal galiojančius teisės aktus šias išlaidas padengia valstybė, t. y. visi mokesčių mokėtojai. Tuo pat metu nukentėję asmenys, net turėdami draudimą, privalo patys apmokėti su įvykiu susijusią franšizę ir didesnes draudimo įmokas, advokatų paslaugas, gaišta laiką bylose. Taip jų finansiniai nuostoliai tik dar labiau auga.Apie šią situaciją kalba ir politikai. „Jei vyks diskusijos, manau, kad situacija gali keistis“, – sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.Nukenčia dvigubaiVien šiemet automobilių prekybos įmonės „Auto Eur Online SRLS“ atstovybė Lietuvoje nuo vagišių nukentėjo kelis kartus. Nusikaltę asmenys buvo surasti ir prisipažino, tačiau jau pirmojoje teismo instancijoje paaiškėjo, kad realių galimybių atlyginti žalą jie neturi.„Privalėjome samdyti advokatus, rengti civilinį ieškinį, teikti daugybę dokumentų. Rezultatas – žala mums nepriteista ta apimtimi, kokia buvo patirta, o kaltinamieji gaus tik neilgą įkalinimo bausmę. Akivaizdu, kad mūsų nuostolių niekas nepadengs, o nuteistųjų advokatams už darbą sumokėjo valstybė. Nors taip sakyti gal ir netinka, tačiau dabartinė sistema tarsi byloja, kad vogti apsimoka – gali oficialiai nedirbti, o jei pagaus, neteisėtai įgytų lėšų neprarasi“, – sako įmonės atstovas Elvinas L.Jį stebina ir tai, kad nuteistųjų dirbti negalima priversti. Jo nuomone, bent jau advokatų ir teismų išlaidas nukentėjusiesiems valstybė galėtų kompensuoti, o vėliau jas išsiieškoti iš kaltininkų.„Panašus modelis jau veikia. Lietuvoje už vaiką, kuriam teismo sprendimu priteisti išlaikymo mokėjimai nevykdomi, gali būti mokamos išlaikymo išmokos iš specialaus valstybės fondo. Tai nėra visiškas alimentų pakeitimas, bet laikina valstybės pagalba, kol iš skolininko pavyks išieškoti skolas“, – pavyzdį pateikia Elvinas L.Rugsėjo 23 d. Kaune bus nagrinėjama viena iš bylų, kurioje įmonė „Auto Eur Online SRLS“ teismo yra pripažinta nukentėjusiąja. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įsilaužus į aptvertą teritoriją buvo apvogtas automobilis „Mazda CX-5“ – pavogtos jo išorės dalys. Įtariamasis jau anksčiau teistas už vagystes, sukčiavimą, vogtų daiktų realizavimą, neteisėtą šaltųjų ginklų laikymą. Įmonė pateikė civilinį ieškinį dėl 6 709,68 Eur turtinės žalos atlyginimo. „Tai tik dalis realių nuostolių. Kitose bylose žalų sumos siekia penkiaženkles ribas. Tačiau dabartinė situacija tokia, kad net ir nustačius kaltininką mes ne tik nesusigrąžiname prarastų lėšų, bet dar ir išleidžiame daugiau“, – pabrėžia Elvinas L.Kitose baudžiamosiose bylose, kuriose dalyvauja įmonė „Auto Eur Online SRLS“, kaltinamieji anksčiau taip pat yra padarę daugybę įvairių nusikaltimų – nuo pasikartojančių vagysčių, plėšimų, svetimo turto grobimo ir turto sunaikinimo iki pasikėsinimų nusikaltimui, neteisėto disponavimo narkotikais bei nusikalstamu būdu įgyto turto laikymo ar realizavimo.Tai, kad vogti automobilius šiuo metu „apsimoka“ dėl galimybės neatlyginti žalos, Elvino L. nuomone, gali liudyti tai, jog 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje fiksuotas ryškus automobilių vagysčių augimas. Policijos duomenimis, per šešis mėnesius užregistruota 210 lengvųjų automobilių vagysčių – tai net 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Ekspertai pabrėžia, kad nusikaltėliai vis dažniau taikosi ne į senesnius, dalims skirtus automobilius, o į naujus, brangius modelius, o jų veikla tampa vis labiau organizuota ir profesionali.Būtinas visuomenės spaudimasPasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. Sabatausko, šiandieninė praktika akivaizdžiai rodo, kad teismo nuosprendžiai ne visuomet virsta realiu žalos atlyginimu, ypač kai kaltinamieji neturi turto ir oficialių pajamų.„Antstolis gali išieškoti tik iš to turto, kuris egzistuoja. Jei žmogus realiai nieko neturi, didelė dalis sprendimų lieka popieriuje. Nukentėjusieji jaučiasi nubausti antrą kartą“, – sako pašnekovas. Politikas pabrėžia, kad priverstinis darbas kaip žalos atlyginimo būdas negalimas – tam būtinas paties nuteistojo sutikimas.„Norėtume, kad nuteistieji dirbtų ir atlygintų žalą, bet teisiškai priversti dirbti negalime. Viešieji darbai – tik su sutikimu. Tai tarptautiniai įsipareigojimai, kurių turime laikytis“, – sako J. Sabatauskas. Anot jo, vien alternatyvios bausmės problemos neišspręs, jei nebus realių paskatų dirbti ir atlyginti žalą.„Dalis asmenų įkalinimą vertina kaip „išlaidas“, o nedarbą – kaip patogią išeitį. Reikia paskatų ir kontrolės: jei žmogus sutinka dirbti – sudarykime sąlygas, jeigu ne – turi veikti kitos teisėtos priemonės“, – kalba Seimo narys. J. Sabatausko teigimu, dalį naštos valstybė jau perima – apmoka privalomo gynėjo darbą, kompensuoja proceso išlaidas nukentėjusiesiems – tačiau esminį pokytį lemia ne vien įstatymo pataisos.„Sisteminius sprendimus turime priimti kartu – su teisininkais, teismais, praktikos žmonėmis. Reikia atviros diskusijos, kad rastume balansą: žala turi būti atlyginama, o bausmės – proporcingos ir veiksmingos“, – neabejoja J. Sabatauskas. Ir galiausiai – be viešumo, sako parlamentaras, politinės valios nebus.„Jei vyks diskusijos ir bus visuomenės spaudimas, manau, kad situacija gali keistis. Tai ne vien teisinė, bet ir politinė atsakomybė – padaryti taip, kad nukentėjusieji neliktų be nieko“, – neabejoja pašnekovas. Veikia fondas, bet kitoksTeisingumo ministerija (TM) pateikė informaciją, kad Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondas yra įkurtas 2005 m., tačiau nuo tikslas yra suteikti pagalbą asmenims, patyrusiems smurtinius nusikaltimus. Įstaigos atsakyme raštu minima, kad praktikoje nusikaltimų aukos dažnai negali veiksmingai išreikalauti jiems padarytos žalos iš nusikaltėlio, kadangi jis gali neturėti reikiamų lėšų priteistai žalai atlyginti, gali atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje arba todėl, kad nusikaltėlio tapatybė nebus nustatyta ar jis nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn: „Todėl yra sukurta schema, pagal kurią, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, smurtinių nusikaltimų aukos gali prašyti valstybės kompensuoti (pilnai arba iš dalies) nusikaltimu jiems padarytą žalą. Tai yra greita ir nesudėtinga procedūra, kuri suteikia nusikaltimų aukoms tam tikrą finansinę paramą sudėtingu laikotarpiu – po nusikaltimo padarymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimų aukos dažnai patiria įvairias finansines išlaidas, pavyzdžiui, susijusias su sveikatos grąžinimu, gydymu, nedarbingumu, teisinėmis paslaugomis“.Prašymus skirti kompensaciją nagrinėja ir sprendimus priima TM. Pastaroji, kompensavusį nusikaltimo aukai žalą, perima reikalavimo teisę į nusikaltimą padariusį asmenį. Kitaip tariant, iš fondo aukai sumokėta kompensacija, vėliau bus išreikalauta arba išieškota teismo tvarka iš nusikaltimą padariusio asmens (jei toks nustatytas). Tai bus padaryta paties fondo iniciatyva ir sąnaudomis.Į klausimą, ar mintis, kad panašus fondas galėtų būti įkurtas ir kitokio pobūdžio nukentėjusiųjų patirtai žalai atlyginti, aiškaus atsakymo TM nepateikė.Nėra modelio„Norint keisti ar peržiūrėti bausmių sistemą ar sankcijų rūšis už konkrečias nusikalstamas veikas, būtina tai daryti sistemiškai, tariantis tiek su mokslo atstovais, tiek ir su praktikais – vienu jų visada yra Teisėjų Taryba“, – rašoma redakcijai atsiųstame Teisėjų tarybos atsakyme.Jame taip pat pažymima, kad nė viena Europos valstybė neturi modelio, kai valstybė prisiima pareigą atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą. Vienintelė išimtis yra atvejai, kai nukentėjusysis gali žalos atlyginimo prašyti iš asmenų, nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų, fondo. „Tačiau tai yra įstatymai griežtai apibrėžti atvejai. Kodėl taip yra, nes visų pirma tokia sistema paneigtų pačią baudžiamosios justicijos ir atstatomojo teisingumo esmę – t.y. suvesti kaltininką ir nukentėjusįjį akistaton vieną su kitu ir užtikrinti būtent kaltininko pareigą atlyginti nukentėjusiajam žalą“, – dėstoma atsakyme.Antras svarbus momentas, pasak Teisėjų tarybos, yra tai, kad nukentėjusysis nėra paliktas likimo valiai procese. „Būtina prisiminti, kad įstatymai Lietuvoje nustato, kad nukentėjusiojo interesus byloje atstovauja ir gina prokuroras, nes jis turi byloje kiekvienu atveju nustatyti ir įrodyti žalos pobūdį ir dydį; prokuroras turi užtikrinti, kad teismas ją svarstytų ir spręstu klausimą dėl žalos net ir nesant nukentėjusiojo ieškinio, atlyginimo. Toks reguliavimas rodo, kad nukentėjusiojo interesus kaip minėta gina ir atstovauja prokuroras, todėl nukentėjusiojo sprendimas veikti su advokato pagalba yra asmeninis nukentėjusiojo pasirinkimas. Tačiau ir šios išlaidos yra kompensuojamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį“, – paaiškina taryba.Be kita ko atsakymą pateikusi institucija papildo informaciją paaiškindama, kad, esant įstatymuose nustatytais atvejais, teisinę pagalbą garantuoja valstybė. Dar daugiau, nukentėjusiesiems, šaukiamiems pas ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūną, prokurorą ar teisėją ir gyvenantiems ne iškvietimo vietoje, kompensuojamos kelionės iš gyvenamosios vietos į iškvietimo vietą ir atgal išlaidos, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, taip pat mokami dienpinigiai. Nukentėjusiajam kompensuojamas darbo užmokestis arba apmokama už atitraukimą nuo jo įprastinio užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jis sugaišo atvykdamas pas ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūną, prokurorą ar teisėją. Proceso išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų, pateikus prašymą institucijai, į kurią buvo kviečiamas.„Taigi valstybė prisiima labai daug pareigų nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl pateikti klausime siūlymai būtų pertekliniai ir, kaip minėta, prieštarautų teisinės valstybės ir baudžiamojo proceso principams“, – savo nuomonę pateikia Teisėjų taryba. Asociatyvi / R. Tenio nuotr.Priverstinio darbo nėraTeisėjų taryba sureagavo ir į Elvino L. nuomonę, kad daugiau nuteistųjų galėtų atlikti viešuosius darbus, o ne atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje, ir taip bent iš dalies uždirbti lėšų žalai atlyginti. Teismas, esant kaltininko sutikimui, 2022 m. iš 14 492 nuteistų asmenų viešuosius darbus skyrė 674 asmenims, 2023 m. iš 14 238 nuteistų – 652 asmenims, o 2024 m. iš 13 932 nuteistų – 521 asmeniui. Tiek aptariamu, tiek ir kitais laikotarpiais populiariausios yra baudos, laisvės apribojimo ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės.„Taip pat atkreipiame dėmesį į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio 2 dalį, pagal kurią niekas negali būti verčiamas dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą. Išimtis numatyta tik darbui, kuris privalomas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu arba lygtinio atleidimo nuo kalinimo laikotarpiu. Taigi kaltininko sutikimas yra būtinas vadovaujantis minėta konvencija, kurios nuostatų valstybė turi paisyti“, – konstatuoja Teisėjų taryba. 2025 m. liepos 1 d. duomenimis, šiuo metu viešuosius darbus atlieka 223 nuteistieji.Viešieji darbai dažniausiai vykdomi didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose. Jų trukmė – nuo 1 mėnesio iki 1 metų, dirbant po 10–40 valandų per mėnesį. Dažniausiai atliekami teritorijų tvarkymo darbai. Taip pat dirbama seniūnijų teritorijose, senelių globos namuose, gyvūnų prieglaudose, yra dirbančių „Maisto banke“ ir Samariečių bendrijoje. Viešųjų darbų kontrolę vykdo ir darbdaviai, ir probacijos pareigūnai.Individualizuoja pagalbąAkcentuotina, jog Probacijos tarnyba motyvuoja ir skatina nuteistuosius atlikti viešuosius darbus; bendradarbiauja su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė; tikrina, kaip nuteistieji atlieka viešuosius darbus ir kaip darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, atlieka nustatytas pareigas; įstatymuose numatytais atvejais pateikia teikimą teismui dėl nuteistųjų viešųjų darbų bausme atleidimo nuo bausmės arba šios bausmės pakeitimo kita bausme, viešųjų darbų laiko pratęsimo; teikia informaciją nuteistiesiems apie bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, jų teises ir pareigas; užtikrina informacijos apie nuteistuosius konfidencialumą.Probacijos tarnyba analizuoja duomenis apie probacijos prižiūrimųjų bausmių vykdymą – statistika rodo, jog 8 iš 10 probacijos prižiūrimų asmenų tinkamai įvykdo bausmės sąlygas.Probacijos tarnybos ekspertų nuomone, kuo plačiau taikomos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės, tuo efektyvesnis resocializacijos procesas, nes asmeniui būnant laisvėje ar bendruomenėje galima taikyti daugiau resocializacijos priemonių – pavyzdžiui, programas, padedančias spręsti priklausomybės problemas ir pan.Šiuo metu Tarnyba turi didesnę diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl asmens probacijos sąlygų pakeitimo ar griežtinimo, todėl gali labiau individualizuoti reikiamą ir teikiamą pagalbą asmeniui.