„Kviečiu į muzikinę kelionę laike ir erdvėje, kur viskas tampa lengvu prisilietimu prie dangaus, prie begalybės“, – naujiems sumanymams ruošiasi kompozitorius Kipras Mašanauskas. Jau greitai, rugsėjo 24-ąją, Kaune įvyks lėktuvo „ANBO“ šimtmečiui ir Lietuvos aviacijos kūrėjams skirta premjera – videografinis koncertas „Dangaus konstruktorius“.Pagerbs „ANBO“ kūrėjąAnsamblis „Lietuva“ organizuoja vieną didžiausių minėjimų šalyje, kurį originaliu formatu pristatys patyrę scenos kūrėjai ir atlikėjai. Kartu švęsti aviacijos metus prisijungia dauguma šios bendruomenės narių ir garbės svečių. Trečiadienio vakaras Kauno sporto halėje atvers unikalią istoriją apie Antano Gustaičio ir mūsų visų troškimą atsiplėšti nuo žemės, kvies pažinti aviacijos ištakas ir pažvelgti į kuriantį žmogų.„Repeticijose išgirdau, kaip mano garsai suskamba „ore“. Keli šimtai nuostabių žmonių dirba ties kūrinio paruošimu premjeros dienai. Esu dėkingas visiems už atsidavimą, talentą ir širdingumą. „Dangaus konstruktoriuje“ ištirpsta riba tarp simfoninio ir elektroninio skambesio, o etniškumas grįžta moderniu pavidalu. Videografinis koncertas tikrai bus netikėtas ir nematytas, o LVSO, ansamblio „Lietuva“ ir solistų galingas skambesys, papildytas mano išieškotais elektroniniais garsais, nukels į kitą dimensiją“, – pasakoja K. Mašanauskas, vienas žymiausių šalies kompozitorių, kuriantis muziką teatrui, kino filmams ir novatoriškoms scenoms.Koncerto sumanytojų vizijoje – vaizdo, technologijų ir muzikos sintezė, kuri žiūrovus Kauno sporto halėje nukels tarsi į didelį lėktuvų angarą. Renginys bus filmuojamas, tad atsižvelgiant į scenovaizdžio sumanymą bei kūrėjų prašymą, skelbiamas žiūrovų aprangos kodas: juoda arba tamsi spalva.Kūrėjų komandoje – koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, scenarijaus autorius Mindaugas Nastaravičius, muzikos aranžuotojas Jievaras Jasinskis. Įspūdingą scenovaizdžio dalį kuria D. Abaris ir Andrius Stasiulis, video grafiką – Lukas Miceika, šviesų dailininkas – A. Stasiulis, choreografė – Aušra Krasauskaitė, muzikos vadovas ir dirigentas – Egidijus Kaveckas.Muzikinės repeticijos / Gona Sell nuotr.LVSO didžiuojasi prisijungę„Su „Lietuvos“ ansamblio vadovais seniai planavome sukurti kažką bendro. Džiaugiamės, kad tai pagaliau pavyko. Šiemet minima Lietuvos aviacijos istorijai neeilinė data – Lietuvos karo aviacijos vado, brigados generolo, aviacijos inžinieriaus Antano Gustaičio sukonstruoto lėktuvo ANBO ir jo pirmojo skrydžio 100-metis. Tai išties išskirtinė istorija, verta didžiosios scenos. Didžiuojamės, galėdami dalyvauti tokiame svarbiame projekte. Jis įdomus ir kūrybine prasme – pirmą kartą su ansambliu „Lietuva“ būsime vienoje scenoje, kartu su klasikiniais simfoninio orkestro instrumentais skambės lietuvių liaudies instrumentai, juos papildys ir specialiai priderinta elektronika. Visa tai neabejotinai įneš naujų spalvų į šio muzikinio kūrinio skambesį“, – sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Stasys Pancekauskas.„Mums garbė dirbti tokioje komandoje. Tiek bendros muzikinės repeticijos, tiek apskritai visas kūrybinis sumanymas, kurio užkulisius matome, intriguoja. Visi jaučiame, kad finalas bus stiprus ir įkvepiantis. Vien kokias emocijas sukelia K. Mašanausko muzika, primenanti didingus kino filmus. O ir mums scenoje tenka labai atsakinga užduotis –muzikinę dalį perteikti itin tiksliai, sinchroniškai, jog sklandžiai susisietų su scenovaizdžiu, video projekcijose kuriamu pasakojimu, halėje matomu veiksmu. Laukia neįprastas ir labai vaizdingas koncerto formatas“, –atskleidžia „Lietuvos“ vyr. dirigentasE. Kaveckas.Premjeroje dalyvaus gausus būrys atlikėjų – valstybinio ansamblio „Lietuva“ choro ir šokio grupės atlikėjai, scenoje gyvai gros du orkestrai – „Lietuvos“ nacionalinių instrumentų orkestras ir meno vadovo, vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Koncerte solines partijas atliks pianistas Paulius Zdanavičius, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, trimitininkas Laurynas Lapė, kanklininkė Lauryna Labutytė, birbynininkas Arvydas Jankus, obojininkas Viktoras Palej, elektroniniais instrumentais gros pats K. Mašanauskas.Muzikinės repeticijos / Gona Sell nuotr.Skrydžio ir begalybės metafora„Dangaus konstruktoriaus“ koncepcijos autorius ir režisierius D. Abaris pasakoja, kad esminė kūrybinės komandos užduotis – sujungti skirtingus dramaturgijos sluoksnius ir atrasti vientiso pasakojimo struktūrą.„Kūrybą visada suprantu kaip galimybę ieškoti bendro vardiklio tarp to, ką jau žinome ir to, ką šis žinojimas atveria mūsų vaizduotėje. Tad Antano Gustaičio ir ANBO istorija šiame koncerte atsiveria kaip skrydžio istorija, kurios centre – žmogaus troškimas išjudinti pirmąjį tašką ant popieriaus lapo. Kas atsiranda ten, kur dar nėra nieko? Tą patį klausimą kelia koncerto muzikos, scenovaizdžio ir judesio dramaturgija“, – sako režisierius.Pasak „Dangaus konstruktoriaus“ scenaristo M. Nastaravičiaus, šio pasakojimo audinys sudarytas iš konkrečių istorinių detalių, tarpukario laikotarpio aplinkybių ir aviacijos kūrėjų prisiminimų, tačiau kartu į ANBO kūrimą žvelgiama kaip į amžiną žmogaus pastangą būti ten, kur jo dar nėra.„Tiek A. Gustaitis, tiek jo amžininkai savo straipsniuose tarpukariu kėlė tą patį klausimą – o kas toliau? Lygiai taip klausimą keldavo ir pirmųjų medinių skraidyklių, oro balionų kūrėjai. Ką toliau veiks žmogus, kuriam pavyko laikinai pakilti į orą? Koncerte svarbus tampa neapčiuopiamo tolio, begalybės įvaizdis, tarpukario konstruktorių idėjas skraidinantis į mūsų tikrovę“, – pasakoja dramaturgas.Muzikinės repeticijos / Gona Sell nuotr.Nuo aviacijos signalų judesiuose iki mįslingo aktoriaus„Savo patirtyje nesu turėjusi nieko panašaus. Judesio daliai įkvėpimo tiesiogiai sėmiausi iš lėktuvų, aviacijoje naudojamų signalų ir ženklų, techninio aptarnavimo ant žemės. Mane visada traukia pats ieškojimo procesas, žavi pati mintis – žmogaus troškimas pakilti. Net balerinos buvo tarsi „pakeltos“ ant puantų, kadangi slypėjo noras lengvumo ir skrydžio, siekis įspūdžio, jog kūnas gali sklęsti ore. Choreografiją integruoju į bendrą veiksmą – tarp judesio ir buities, esančios lėktuvų angaro aplinkoje. Tarsi stebėtume įprastą aviacijos darbuotojų kasdienybę, mechaninį procesą, kuriame kiekvienas žmogus it sraigtelis turi savo rolę. Šiuolaikiniai judesiai, realistiški kombinezonai padės dar labiau įsijausti į kuriamą atmosferą“, – atskleidžia „Lietuvos“ vyr. choreografė A. Krasauskaitė.„Tai nėra istorija vien apie A. Gustaitį – veikiau apie kiekvieno žmogaus prigimtį atrasti nepažįstamą ir peržengti tai, kas žmogiška. Skrydį suvokiame ir kaip fizinę būseną, ir kaip metaforą, kurią žmogus apmąsto jau tūkstančius metų“, – apibendrina koncerto kūrėjai ir užsimena, kad žiūrovai Kaune išvys dar vieną, iki šiol nepristatytą aktorių, kurio pavardė išlaikoma paslaptyje. 1925 m. liepos 14 d. į orą pakilo pirmasis iš A. Gustaičio kūrinių – ANBO I. Šiemet minime skrydžio šimtmetį, todėl 2025-ieji yra paskelbti lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.