Seime pradėtas svarstyti siūlymas kelis kartus didinti baudas tiems valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovams, kurie atsisako žurnalistams suteikti informaciją.Parlamentarai šią savaitę po pateikimo pritarė atitinkamai Administracinių nusižengimų kodekso pataisai, už ją balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo devyni, susilaikė 26. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.Pasak jį parengusio Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario Rimo Jono Jankūno, šiuo metu galiojančiame kodekse įtvirtinta sankcija „yra neadekvačiai maža ir neturi pakankamo prevencinio poveikio“.Jis siūlo, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovai už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams pirmą kartą būtų baudžiami 100–500 eurų bauda, o pakartotinai padarius pažeidimą – 300–1000 eurų bauda.Dabar nustatytos baudos atitinkamai siekia 20–140 eurų ir 50–300 eurų.„Įsivaizduokime kokį ESO, kuris atsisako pateikti informaciją, ir vadovas gauna 20 eurų baudos. Tai yra juokinga. Norėčiau atkreipti dėmesį į Vyriausybės programos 418 straipsnį, kuriame kalbama apie visuomenės informacinio raštingumo didinimą ir poreikio gauti patikimą informaciją patenkinimą“, – pateikdamas savo projektą kalbėjo Seimo narys.Jo projekte taip pat numatyta, kad baudos turėtų grėsti ne tik valstybės ir savivaldybių įstaigų, bet ir įmonių vadovams.„ Aš norėčiau paklausti, kieno, kokių pseudožurnalistų iniciatyva teikiate šitą pasiūlymą, nes, kiek šiandien apklausiau tradicinės žiniasklaidos asociacijų, tai niekas šitos problemos nekelia. Ar čia nebus kokių nors, tikrai nežinau, pseudožurnalistų, tokių kaip A. Kandrotas-Celofanas, pageidavimu kažkas taisoma ir ar jūs iš tikrųjų kalbėjotės su žiniasklaidos organizacijomis apie šitą problemą, nes problemos jie čia nemato?“ – projekto nauda abejojo konservatorė Daiva Ulbinaitė.R. J. Jankūnas tuo pačiu projektu siūlo iš Administracinių nusižengimų kodekso taip pat išbraukti nuostatą, kad administracinę baudą užtraukia tik atsisakymas suteikti informaciją nenurodant priežasties.Pasak parlamentaro, savaime aišku, kad neskelbtina informacija yra valstybės paslaptis, tarnybos paslaptis ir asmens duomenys.„Patraukę šitą formalią išlygą, mes panaikintume galimybę nurodyti tiesiog kokia papuolė formalią priežastį, dėl kurios ta informacija nepateikiama“, – aiškino politikas.