Suėjus 20 darbo dienų laikotarpiui ir tarybos nariui Šarūnui Matijošaičiui nepateikus atsakymų Antikorupcijos komisijai dėl itin pigiai kartu su „Autokaustos“ akcininkais įsigytų sklypų, kuriuos vėliau žymiai brangiau pardavė prekybos tinklui „Lidl“, trečiadienį komisija svarstė, kokių veiksmų imtis toliau. Tarybos nariai stebėjosi įžūliu Š. Matijošaičiu elgesiu ir nenoru pateikti atsakymus į komisijos klausimus. Rugsėjo 17 d. „Vieningo Kauno“ frakcijai priklausantis tarybos narys Š. Matijošaitis buvo kviečiamas į Antikorupcijos komisijos (toliau – komisijos) posėdį – buvo tikimasi sulaukti atsakymų, kaip Š. Matijošaičiui ir esamiems „Autokaustos“ akcininkams taip pigiai pavyko įsigyti sklypą iš paveldėtojų.Šiame posėdyje Š. Matijošaitis nedalyvavo ir komisijos neinformavo, jog nedalyvaus. Tuomet komisija nusprendė pateikti klausimus raštu, tačiau kaip jau rašė portalas „Kas vyksta Kaune“, į komisijos raštu pateiktus klausimus tarybos narys laiku neatsakė.Trečiadienio rytą vykusio komisijos posėdžio metu komisijos pirmininkė pasiūlė kreiptis į į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK), kad ši įvertintų viešų ir privačių interesų derinimo aspektus, bei ar tarybos narys tinkamai laikėsi viešųjų ir privačių interesų įstatymo ir nusišalinimo pareigos.„Ko mes prašytume – kad jie ištirtų, ar tarybos narys Š. Matijošaitis tinkamai deklaravo savo privačius interesus, ar laikėsi viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų, įvertinti, ar dalyvavimas sandoriuose dėl neseniai atkurtų žemės sklypų, bei atsisakymas bendradarbiauti su savivaldybės antikorupcijos komisija neprieštarauja šio įstatymo 3 ir 4 str. numatytoms skaidrumo ir elgesio principams“, – paaiškino A. Filinaitė.Konservatorė taip pabrėžė ir kitą bėdą – Š. Matijošaitis visais būdais vengia bendradarbiauti su komisija.„Toks elgesys, koks buvo pastaruoju metu, laikyčiau jį bendradarbiavimo su komisija vengimu. Tai trukdo antikorupciniam vertinimui, dėl to mano siūlymas yra kreiptis į VTEK, nes VTEK turi aiškią kompetenciją nagrinėti, ar politikai tinkamai deklaruoja privačius interesus, ar jie vengia interesų konfliktų situacijų, ar jų veiksmai gali turėti viešojo intereso pažeidimo požymių“, – pabrėžė tarybos narė.R. Tenio nuotr.Vadina beprecedenčiu atvejuVisgi šiam pasiūlymui pritarė ne visi tarybos nariai – „Vieningo Kauno“ frakcijai priklausanti tarybos narė Ramunė Bičkauskienė prašė surengti balsavimą, mat pasiūlymui nepritarė.Socialdemokratų frakcijos seniūnas Vytautas Juodagalvis pasiūlė pirmiausia kreiptis į Kauno miesto savivaldybės tarybos Etikos ir procedūrų komisiją. Jis pabrėžė, jog tarybos narys privalo atsakyti į klausimus, tad Etikos ir procedūrų komisija galėtų įvertinti, ar tarybos narys „korektiškai elgiasi“.A. Filinaitė šiam pasiūlymui nepritarė – opozicinei konservatorių frakcijai priklausanti politikė pabrėžė, jog Etikos ir procedūrų komisija pakankamai dažnai nesurenka kvorumo, ypač kai prireikia svarstyti klausimus, susijusius su Š. Matijošaičiu.Opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) frakcijai priklausanti tarybos narė Vaida Pranarauskaitė posėdžio metu teiravosi, ar Kauno miesto istorijoje yra buvę tokių atvejų, kai tarybos narys vengtų pateikti atsakymus į Antikorupcijos komisijos klausimus.A. Filinaitė atsakė, jog pati apie panašius atvejus nėra girdėjusi, tokių atvejų neprisiminė ir sekretorė Laimutė Lapinskienė. Socialdemokratas V. Juodagalvis sakė, jog praeityje kai kurie komisijai pateikiami atsakymai būdavo menkaverčiai, bet formaliai, visuomet būdavo atsakoma.V. Pranarauskaitė tuomet pridūrė, jog kuriamas pavojingas precedentas.„Sukuriame beprecedentį atvejį, kai tarybos nariai gali iš viso neatsiskaitinėti, nieko nedaryti. Ir ne tik tarybos nariai, bet ir savivaldybės darbuotojai. Tai yra blogai ir mūsų atsakas turėtų būti“, – teigė V. Pranarauskaitė.Vaida Pranarauskaitė / R. Tenio nuotr.Ji taip pat siūlė pakartotinai išsiųsti paklausimą. Tarybos narė taip pat užsiminė, jog lapkritį numatomas tarybos posėdis, tad tarybos posėdžio metu taip pat būtų galima paraginti Š. Matijošaitį atsakyti į komisijos klausimus. Tiesa, paskutiniame tarybos posėdyje Š. Matijošaitis nedalyvavo, neaišku, ar dalyvaus ir artėjančiame.Anot V. Pranarauskaitės, priklausomai nuo atsakymų turinio, galbūt reikėtų kreiptis ir į VTEK. Galiausiai A. Filinaitė pasiūlė balsuoti dėl pakartotinio klausimų išsiuntimo, šį kartą suteikiant 10 darbo dienų laikotarpį atsakyti į klausimus.Dauguma tarybos narių balsavo už pakartotinį klausimų išsiuntimą, susilaikė tik komisijos pirmininkės pavaduotojas, „Vieningo Kauno“ frakcijai priklausantis tarybos narys Jaunius Ramoška.Jei Š. Matijošaitis į klausimus neatsakys, A. Filinaitė žada vėl siūlyti kreiptis į VTEK.„Tikimės, kad tarybos narys patikrins savo pašto dėžutę“, – sakė A. Filinaitė.Sklypus įsigijo iš paveldėtojų ir valstybėsPrimename, jog viešojoje erdvėje šie klausimai kilo po portalo „Kas vyksta Kaune“ atlikto žurnalistinio tyrimo.Žurnalistinio tyrimo metu nustatyta, jog Kauno miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis ir bendrovės „Autokausta“ akcininkų įmone du Šilainių mikrorajone įsigytus sklypus 2022 m. prekybos tinklui „Lidl“ pardavė septynis kartus brangiau.„Registrų centro“ pateiktais duomenimis, Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais 47,3 arų dydžio atkurtą iš fizinio asmens sklypą įsigijo už 46 tūkst. eurų sumą, o bendrovė UAB „Autoeta“ 63,73 aro dydžio sklypą įsigijo iš valstybės už 406 tūkst. eurų. Portalo kalbintas NT ekspertas pabrėžė, jog reali Š. Matijošaičio įsigyto sklypo vertė rinkoje galėjo būti apie 10 kartų didesnė.Po kelių mėnesių abu sklypai prekybos tinklui „Lidl“ buvo parduoti už daugiau kaip septynis kartus didesnę, 3,359 mln. eurų siekiančią sumą.Nustatyta, jog nors vieno iš sklypų savininkas mirė dar 2003 m., nuosavybės teisės į vieną iš įsigytų sklypų buvo atkurtos 2022 m. vasarį, o balandį šią žemę paveldėjo kitas asmuo – tą patį mėnesį sklypą įsigijo Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais.Tuo metu antrasis tais pačiais 2022 m. „Autokaustos“ pagrindinių akcininkų valdomos bendrovės „Autoeta“ įsigytas sklypas buvo suformuotas dar 2001 m. ir daugiau nei 20 metų priklausė valstybei, įmonė iki įsigijimo jį nuomojosi ir teikė automobilių stovėjimo paslaugą aplinkinių daugiabučių gyventojams.Auksinis sandoris Kaune: nupirkti sklypai greitai parduoti 7 kartus brangiau prekybos centrui „Lidl“STT – savivaldybė įgyvendino rekomendacijasKaune vykusių žemės nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų tema buvo svarstoma ir Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje.Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia, jog Kauno miesto savivaldybė įgyvendino teisėsaugos rekomendacijas mažinti korupcines rizikas nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procedūrose.„Šiam momentui, iš esmės kas liečia rizikos analizę, dalis teiktų pasiūlymų objektyviai tapo neaktualūs, nes (nuosavybės teisių atkūrimo – ELTA) procesai praktiškai baigti, o likusia dalimi praktiškai (pasiūlymai – ELTA) yra įgyvendinti“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė STT Korupcijos skyriaus viršininkas Domantas Lukauskas.Teisėsaugos institucija 2023 m. atliktos analizės rezultatus paviešino po portalo „Kas vyksta Kaune“ atlikto žurnalistinio tyrimo.„Pagrindinės rizikos yra tos, kad Kauno mieste (teisę į – ELTA) žemės sklypus, suformuotus įgyvendinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, įgydavo asmenys, turintys ar turėję ryšių su savivaldybe bei Nacionaline žemės tarnyba“, – Seimo komisijos posėdyje trečiadienį sakė STT Korupcijos skyriaus viršininkas.Asociatyvi / DELFI nuotr.Jo teigimu, Kaune 2016-2022 m. laikotarpiu penkios susijusių asmenų grupės tiesiogiai ar per valdomus juridinius asmenis galėjo užimti 185 žemės sklypus.Anot D. Lukausko, Kauno savivaldybė vykdė „nenuoseklią“ praktiką, nustatydama preliminariai laisvus žemės sklypus ir nederindama šių procedūrų su keliais skirtingais administracijos padariniais.„Ko gero, tai sudarė prielaidas vienais atvejais suformuoti žemės sklypus (nuosavybės teisės – ELTA) atkūrimui, kitais – jų neformuoti, nurodant, kad tos preliminariai laisvos, neužstatytos žemės atitinkamoje vietoje nėra“, – tikino STT atstovas.