Europos Parlamente Briuselyje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė dr. Virginija Vitkienė dalyvavo diskusijoje „Europa tuomet ir dabar: vizionieriškoji M. K. Čiurlionio kūryba dirbtinio intelekto eroje“ bei pristatė M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejui skirtą parodą, siekdama atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į išskirtinį Lietuvos kūrėją.Pradėdama šią svarbią diskusiją, muziejaus vadovė išreiškė paramą Lietuvos kultūros bendruomenei, kuri paskelbė ilgalaikį protestą.„Lietuvos kultūros bendruomenė susibūrė, siekdama išreikšti nepritarimą Vyriausybės sprendimui Kultūros ministeriją perduoti populistinei partijai „Nemuno aušra“. Ši partija žinoma dėl savo prorusiškų, antidemokratinių pareiškimų, valstybinių institucijų menkinimo bei visuomenės skaldymo. Kultūra yra demokratinių vertybių pamatas. Pavesti Kultūros ministerijos valdymą politinei jėgai, kuri atvirai neigia, iškraipo ar menkina demokratines vertybes, yra pavojinga ne tik kultūros sektoriui, bet ir visos mūsų visuomenės vientisumui“, – sakė V. Vitkienė.Renginyje buvo pristatyti M. K. Čiurlionio vizijų pasauliai XXI amžiui, čia parodos dalyviai pasinėrė į virtualios realybės filmų Angelų takais bei Pasaulių sutvėrimas (autoriai Kristina Buožytė ir Vitalijus Žukas) patirtį, įkvėptą menininko kūrybos. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus leidosi į eksperimentą ir parodoje pristatė dvylika M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijų, sukurtų 3D formatu. Pasak muziejaus vadovės V. Vitkienės, šie kūriniai yra viena iš gausybės M. K. Čiurlionio kūrybos interpretacijų, žiūrovo pastabumą stiprinanti priemonė, skatinanti naujais rakursais pažvelgti į gilų menininko kūrybos pasaulį, tačiau tikrąjį M. K. Čiurlionio tapybos poveikį galime patirti tik tyrinėdami originalius darbus.Vienas parodos ir diskusijos Briuselyje iniciatorių Europos Parlamento frakcijos „Renew Europe“ narys Petras Auštrevičius pabrėžė, kad neseniai paminėtam M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejui dedikuotas renginys yra skirtas atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į išskirtinį kūrėją ir solidarizuotis su Lietuvos kultūros bendruomene, protestuojančia beprecedenčių įvykių kontekste. Organizatorių iniciatyva Briuselyje renginio metu nuskambėjo M. K. Čiurlionio simfonijos „Jūra“ ištrauka.