Spalio 7 d., 17.30 val., Kauno fotografijos galerijoje atidaroma šiuolaikinės Lenkijos transformacijų metraštininko Mariušo Foreckio paroda „Lenkija permainų sūkuryje“., kurią sudaro darbai iš žymiausių fotografo serijų apie Lenkiją – „Blue Box“ (Mėlyna dėžutė), „Darbe“ ir „Mechanizmas“.Parodos kuratorius Mindaugas Kavaliauskas pastebi, kad Mariušo Foreckio kūryba rezonuoja su šiandienos aktualijomis Lietuvoje, kai ekonomikos augimo užhipnotizuota visuomenė kūrybą, meną ir kultūrą keičia vartojimu, o kultūrai ir kūrybiškumui imamos taikyti verslo, vadybos, pramoninės gamybos taisyklės, normos ir kriterijai.Serijoje „Blue Box“ Mariušas Foreckis Lenkiją, kuri 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare, perkėlė į naują, europietišką tikrovę.„Fotografavau reiškinius, kurių šaknys glūdi už Lenkijos ribų ir kurie buvo 1989 m. politinių pokyčių rezultatas: gėrimo įpročiai, apsipirkimo įpročiai, pramogos, laisvalaikis, investicijos ir taip toliau. Tai sutapo su technologine fotografijos revoliucija: skaitmeninis vaizdo įrašymas darėsi vis rafinuotesnis ir prieinamesnis, pakeisdamas tradicinę juostinę fotografiją. Fotografijas dariau naudodamas pasibaigusio galiojimo spalvotą „Fuji 64T“ pozityvinę juostą, įsigytą išpardavime, skirtą dirbtiniam apšvietimui. Todėl ir spalva – intensyvi mėlyna. Priekinis planas buvo apšviestas blykste su pritaikytu geltonu filtru. Efektas primena televizijos „bluebox“ techniką, kai žmogus filmuojamas mėlyname fone, o vėliau kompiuteriu perkeliamas į naują, pasirinktą realybę.“M. Foreckio nuotr.Serijos „Darbe“ vienas iš įkvėpimų – Poznanėje nuo seno veikusi, tačiau su dideliais sunkumais naujojoje rinkos ekonomikoje susidūrusi gamykla ir jos darbuotojų kasdienybė. Kaip rašo Michał Sita, Mariušo Foreckio fotografijos, sukurtos įvairiose Lenkijos gamyklose, yra lyg mūsų laikų visuomeninių „kolchozų“, darbininkams garantuojančių laimę ir svajonių išsipildymą, dokumentacija. Šis darbas yra nuoseklus ir nuodugnus gerai nušlifuotų darbo organizavimo mechanizmų ir algoritmų, su kuriais geravališkai sutinkame, vaizdas. Vietoje derybų dėl bazinių darbo sąlygų šiame darbe atskleidžiamos taisyklės, reguliacijos, teisės, pareigos, mokymai, motyvacinės išvykos, kone privalomos kolektyvinės pramogos. Mariušas Foreckis rodo šią sistemą ir kaip vartotojiškumo mašiną, kurioje privalomas sutikimas su taisyklėmis, disciplina – dalykai, apibrėžiantys visą šiuolaikinį pasaulį.M. Foreckio nuotr.Didelės apimties fotografinis pasakojimas „Mechanizmas (1988–2019)“ leidžia ne tik pamatyti, bet ir pabandyti suprasti bei įvertinti, kaip Lenkija keitėsi bėgant metams. Tvyrojo nežinomybė: ar plonas dolerių ritinėlis, nupirktas už metinį atlyginimą, taps sudraskytu komunistiniu laikraščiu ir provokacija. Vėliau – kelios dienos eilėje pasui gauti ir pirmieji rinkimai. Ir traukinių stotis, vis dar kvepianti purvinu antros klasės vagonu naktiniame traukinyje iš Ščecino į Pšemyšlį. Istorija prasideda devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai gatvės pilkuma virsta nenuspėjamo dešimtojo dešimtmečio spalvomis – idėjomis, kaip veikti naujoje, besiformuojančioje sistemoje. Ponas Marekas, fakyras, pagaliau galėjo demonstruoti savo įgūdžius kur tik panorėjęs. Ponia Jadvyga, 56 metų galanterijos parduotuvės pardavėja, galėjo mėgautis erotiniais šokiais prie stulpo. Visiems buvo leista pardavinėti ką tik norėjo ir kur tik norėjo. Janas Szczepanekas iš Choržuvo galėjo netrukdomas groti savo baltuoju kontrabosu bet kur.M. Foreckio nuotr.Muitinėje rikiavosi ilgos eilės ambicingų verslininkų, kad įformintų dar vieną prekių siuntą iš Vakarų. Tikra laisvė. Mes tvirtai žengiame į šiuolaikinį amžių – komercinį, mobilųjį ir skaitmeninį. Neabejojame, kad tai „mūsų laikai momentinėje versijoje“. Alus, alus visur. Alaus daryklos prezidentas motyvuoja darbuotojus: „Papasakokite savo šeimai, draugams, visiems apie mūsų alų. Turime būti didžiausias alaus gamintojas Europoje.“ Šūkis: „Klientas turi būti patenkintas mūsų darbu, nes jis moka mums atlyginimą.“ Vyksta konkursai – kas turi didžiausią alaus pilvą, kas pirmas išgeria didelį bokalą alaus, padaro penkis pritūpimus, apsisuka ir atsistoja tiesiai. Alus taip pat yra dažniausiai perkamas gėrimas didžiausiame roko festivalyje Centrinėje Europoje, vykstančiame Kostrzyn nad Odrą, prie pat Vokietijos sienos. Jo šūkis – „Meilė, draugystė, muzika“, ir jis primena legendinį 1969 m. Vudstoko festivalį. Tačiau naujoji realybė – tai ne tik popkultūra ir nežabotas, kartais net nepadorus, pokyčių džiaugsmas. Tai buvo metas, kai save išsekinome laisve, nes ji užplūdo mus netikėtai, su cunamio jėga ir levandų laukų aromatu.M. Foreckio nuotr.Mariušas Foreckis (Mariusz Forecki) yra dokumentinės fotografijos kūrėjas iš Poznanės. Jis daug fotografuoja Lenkijoje ir buvusiose sovietinėse šalyse. Jis yra daugelio knygų autorius: „Aš myliu Lenkiją“ (2009), „Vženšnios kolekcija“ (2011), „Darbe“ (2011) ir „Vyras su tamsiais akiniais“ (2016). Daugelis jo knygų pelnė įvairius apdovanojimus, o 2022 m. išleista knyga „Dust“ (Dulkės) buvo tarp finalininkų prestižinio Arlio fotografijos festivalio autorinių knygų atrankoje. Mariušas Foreckis baigė Silezijos universiteto Kūrybinės fotografijos institutą Opavoje, Čekijoje. Yra laimėjęs daugybę fotografijos konkursų ir daug eksponavęs savo darbus. Jis yra gavęs apdovanojimų, įskaitant Lenkijos meno fotografų asociacijos medalį ir Poznanės miesto meno apdovanojimą. Kartu su festivaliu „Kaunas Photo“ yra surengęs eilę meninių rezidencijų ir dalyvavęs ne vienoje parodoje Lietuvoje. Jis – vienas nedaugelio užsienio fotografų, buvęs Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje naktį į 1991 m. sausio tryliktąją. Kadangi fotografo mama kilusi iš Lietuvos, fotografas yra ir Lietuvos Respublikos pilietis.Parodos atidarymas – spalio 7 d., antradienį, 17.30 val.Paroda veiks iki lapkričio 16 d.