Sekmadienį visoje šalyje streiko akciją surengusi kultūros bendruomenė sako, kad protestai tęsis toliau, planuojama į diskusijas įtraukti kitų sektorių atstovus.„Protestas tęsiasi, klaida nėra ištaisyta, draugystė su politikais, kurie šią situaciją sukūrė, ir toliau pristabdyta, mes tikrai tikrai nematome galimybės draugauti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė, kino prodiuserė, kino studijos „Just a Moment“ vadovė Dagnė Vildžiūnaitė.„Bendraminčių, palaikančiųjų ir norinčiųjų, kad situacija keistųsi, ratas plečiasi. (…) Reaguodami į šį poreikį ir šį prisijungimą, mes planuojame ketvirtąją asamblėją ir tai bus tarpsektorinė asamblėja. Mes kviesime kitus sektorius kalbėtis“, – teigė ji.Kada bus surengta ketvirtoji asamblėja, jos organizatoriai ketina pranešti vėliau šią savaitę. Tuo metu antradienį bus paskelbta galimybė norintiesiems prisidėti, tačiau neatstovaujantiems jokiai asociacijai ar bendruomenei, jungtis į palaikymo grupes.Pasak D. Vildžiūnaitės, kultūros bendruomenės manymu, tai yra jų pilietinė teisė ir pareiga reikšti nepritarimą tam, kas vyksta šalyje.„Gautas mandatas nėra besąlygiškas draugystės aktas. Jį reikia nuolat ir nuolat pagrįsti, pažadus, kurie buvo duoti, reikia pagrįsti darbais. Mūsų valia nėra nekintantis aktas. Mes esame mąstanti visuomenė, mes matome, kas vyksta ir mes reikalaujame nuolatinės atskaitomybės“, – kalbėjo ji.Kaune prasidėjo įspėjamasis kultūros bendruomenės streikas: minia nusidriekė visu Parodos kalnuKaip rašė BNS, tūkstančiai žmonių sekmadienį visoje Lietuvoje protestavo dėl Kultūros ministerijos atidavimo partijai „Nemuno aušra“.Streiko kulminacija tapo šalies kultūros įstaigose, aikštėse, skveruose, kiemeliuose nuskambėjusi protesto himnu ir „įspėjamąja sirena“ pasirinkta M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“.Įvyko daugiau nei 300 streiko renginių 81-ame Lietuvos mieste, miestelyje ir kaime, o taip pat 22-ose užsienio šalyse 4-iuose žemynuose. Visos protesto akcijos praėjo taikiai.Įspėjamasis kultūros bendruomenės streikas KauneSavo palaikymą kultūros protestui jau išreiškė per 250 organizacijų, o peticiją, reikalaujančią atitraukti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos, pasirašė jau beveik 80 tūkst. žmonių. Įspėjamojo streiko akcijos tęsiasi ir pirmadienį, o protesto ženklai, anot organizatorių, lieka aktualūs iki tol, kol kultūros bendruomenė bus išgirsta.Streiko dalyviams taip pat skaitytas Kultūros protesto asamblėjos patvirtintas manifestas „Tai gali būti paskutinis kartas“.Kultūros streike kalbinti kauniečiai tiki susitelkimo galia, kai kurie išėjo su ašaromisJame teigiama, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai kultūra yra bendra visų kalba, kai kultūra įkvepia, augina ir suteikia drąsos, kai esame vieningi, kai išeiname į gatves ir aikštes, stojame prieš panieką, melą ir chaosą, garsiai pasisakome už laisvę ir demokratiją, kai streikuojame dėl Lietuvos ir kai kuriame bei buriamės laisvi.„Visuomenė supranta ties kokia riba mes stovime. Ir šitas pilietinis veiksmas, jis nuvilnijo per visą Lietuvą, už Lietuvos ribų. Mes labai tikimės, kad pilietinės visuomenės balsas, jis bus išgirstas“, – sakė Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadovė Edita Sabalionytė.„Mes labai džiaugiamės, kad studentija, jaunimas neliko nuošalyje. Jie yra su mumis ir jie labai aiškiai parodė savo poziciją. Taigi, mes labai tikimės, kad šią poziciją jie išlaikys ir kituose rinkimuose. Mes labai džiaugiamės, kad kiekviename miestelyje Lietuvoje telkiasi bendruomenės, telkiasi geros valios žmonės“, – kalbėjo ji.Anot E. Sabalionytės, buvo gautą žinių, kad žmonės yra bauginami, jiems rekomenduojama nedalyvauti pilietinėse akcijose.„Mes sakome labai garsiai, nebijokime. Tai yra mūsų balsas, tai yra mūsų pilietinė teisė išsakyti savo poziciją. Ir ten, kur politikai nepriima sprendimų, neprisiima atsakomybės ir pozicijos, pilietinė visuomenė tą gali ir turi daryti“, – teigė ji.Įspėjamojo kultūros bendruomenės streiko akimirkosŽinia apie kultūros protestą nuskambėjo ir tarptautinėje žiniasklaidoje – tema buvo nušviesta Latvijos, Estijos, Ukrainos informavimo priemonėse, apie ją rašė tokie kanalai kaip vienas didžiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“, taip pat „Bloomberg“, „Euronews“.Lietuvoje vykstant protesto akcijoms, šalies vadovas Gitanas Nausėda kartu su Italijos prezidentu Romoje atidarė Lietuvos kultūros metų Italijoje programą. Protesto ženkliukus renginio Romoje metu viešėjo inauguracinį koncertą pradėjęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas, kai kurie renginio svečiai iš Lietuvos.Prezidentas teigė viešnagės metu nesulaukęs klausimų apie kilusius protestus bei nepastebėjęs, kas segėjo minėtus ženkliukus. Jis teigė, jog kultūrininkų streiką iššaukusius politinius procesus galima išspręsti ir neatmetė, kad po kiek laiko jų keliamos problemos gali atrodyti „šiek tiek sutirštintos“.G. Nausėda teigia girdintis kultūros protestuotojus: „Išsispręsim“„Mes dvi savaites kalbame kiekvieną dieną apie tai, kad visa šita situacija labai stipriai primena situaciją Slovakijoje, Vengrijoje ir Sakartvele. Mes ne tik keliame atskirais aspektais, kuo tai primena klausimus, mes sulaukėm labai daug ir akademinės bendruomenės tų pačių pasvarstymų ir pritarimų, kad iš tiesų tai labai primena šiuos atvejus“, – kalbėjo teatro ir kino režisierius Jonas Tertelis.„Dabar toks jausmas, kad mums prezidentas siūlo palaukt 6–12 mėnesių, kol taip įvyks, kad mes galėtumėm pasakyt, kad taip yra. Tai šitoje vietoje mums kyla labai daug klausimų, apskritai, ką Prezidentūra transliuoja, kokią ji apskritai turi poziciją ir ne tik prezidentas, bet ir visi jo patarėjai“, – teigė jis.Pasak Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus Arūno Gelūno, kultūros bendruomenė šiuo metu nėra sulaukusi oficialių kvietimų iš valstybės institucijų tęsti diskusijas.Anot jo, padėties nepakeistų, jei ministerija liktų „Nemuno aušros“ atsakomybėje, tačiau ministru būtų paskirtas ne partijos žmogus, mat „tas žmogus nebūtų savarankiškas, jo komanda būtų suformuota iš partijos atstovų, patarėjai, viceministrai ir iš esmės padėtis būtų tik fasadinis pokytis.“Kultūros bendruomenei keliant reikalavimą, kad jų ginamas sektorius nebūtų patikėtas „Nemuno aušrai“, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius teigia, jog yra įmanomi ministerijų mainai, tačiau šiuo metu apie tai nėra diskutuojama, tokie procesai, jo teigimu, gali užtrukti.M. Sinkevičius: ministerijų mainai yra įmanomi, tačiau apie tai dabar nėra diskutuojama„Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė norintis, jog Kultūros ministerija liktų „Nemuno aušrai“, tačiau derėtųsi ir dėl ministerijų mainų.„Mes nesame nei politologai čia, nei kažkoks politinis sąjūdis. Mes esame pilietinis visuomeninis judėjimas protesto, ginančio savo teritoriją, – kalbėjo A. Gelūnas. – Jeigu sveikatos srityje ar vidaus reikalų darbuotojų srityje kiltų streikai, aš manau, kad mes juos palaikytume. Bet tai čia irgi aš manau ir aš nežinau, ar tokia padėtis kils.“Kaip skelbė BNS, kultūros bendruomenės streiką išprovokavo valdančiųjų sprendimas Kultūros ministeriją atiduoti „Nemuno aušrai“, kurios lyderis R. Žemaitaitis teisiamas dėl neapykantos skatinimo ir Holokausto neigimu, jis taip pat yra abejojęs paramos Ukrainai tikslingumu, kritikavęs smarkų gynybos finansavimo didinimą.Kultūrininkų teigimu, „aušriečių“ vadovavimas Kultūros ministerijai kelia grėsmę kovai su dezinformacija, žodžio laisvei ir kitoms demokratinio pasaulio vertybėms.Kritikos dėl nekompetencijos sulaukęs iš pareigų penktadienį atsistatydino „aušrietis“ kultūros ministras Ignotas Adomavičius.Laikinai kultūros ministro pareigas eina švietimo, mokslo ir sporto ministrė, socialdemokratė Raminta Popovienė.