„Pykina, turiu išlipti. Liko vos pora stotelių, bet atrodo, tuoj nualpsiu“, – taip savo kelionę į mokyklą apibūdina skaitymo sutrikimą turinti paauglė. Kitam jaunuoliui – mokytojos priekaištai dėl „lėto darbo tempo“ ar klasės juokas, kai viešai primenama, kad „aštuntokas, o daugybos lentelės nemoki“. Tai nėra tinginystė. Dažnu atveju tai – disleksija.Remdamiesi skirtingų šalių, tarptautiniais ir Europos mastu atliktais tyrimais, galime daryti prielaidą, kad Lietuvoje 10 proc. gyventojų negali skaityti įprastai spausdinto teksto. 7 iš 10 atvejų to priežastis – disleksija, neurologinis, specifinis mokymosi sutrikimas, dėl kurio kyla sunkumų skaityti, rašyti ir suprasti žodinę informaciją, nepaisant turimo dažnai aukšto intelekto ar tinkamų mokymosi sąlygų.Svarbu paminėti, kad disleksija – tai ne tik būklė, kuomet sunkiau skaityti. Ji paveikia atmintį, dėmesį ir kitus kognityvinius procesus. Cituojant vieną disleksiją turintį jaunuolį, tai tiesiog smegenys, veikiančios su kitokia (nei daugumos) operacine sistema.„Disleksija – ne pasaulio pabaiga“„Disleksija nėra liga. Tai nėra pasaulio pabaiga. Vaikas yra protingas ir galintis. Kuo anksčiau pradedame padėti, tuo geresnių rezultatų pasiekiame“, – sako specialioji pedagogė Reda Andriekutė-Kestauskė.Disleksija išlieka visą gyvenimą, tačiau apie ją vis dar sklando mitai. „Vaikas išaugs“, „tiesiog stokoja pastangų“, „nesimoko mintinai“ – tokie komentarai uždaro jaunuolius į gėdos, bejėgiškumo ir nevisavertiškumo ratą.„Mūsų vaikai vis dar negauna tokio švietimo, į kokį turi teisę. Mokytojams trūksta žinių ir įgūdžių laiku atpažinti disleksijos požymius“, – pabrėžia Vilniaus universiteto dėstytoja prof. dr. Loreta Vaicekauskienė.Festivalis, kuris keičia požiūrįNeskaitymo festivalio idėją jo organizatoriai – Lietuvos audiosensorinė biblioteka – parsivežė iš Belgijos.„Teikiame paslaugas žmonėms, negalintiems skaityti įprastai, – sako Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) Informacinių išteklių skyriaus vadovė Dalia Balčytytė. – Išgirdę, kad analogiška Belgijos biblioteka jau prieš gerą dešimtmetį inicijavo disleksijai skirtą kampaniją „Nekenčiu skaityti (bet mėgstu istorijas)“, pavertėme šią idėją Neskaitymo festivaliu. Šis renginys – ne tik kultūrinis vyksmas, bet ir saugi erdvė, kurioje galima kalbėti apie tikruosius sunkumus, išgirsti ekspertus, pasidalinti tiek sėkmės, tiek nesėkmės istorijomis, sužinoti apie mokymąsi palengvinančias technikas ir moderniausius skaitymo sprendimus.“„Nėra vieno teisingo būdo patirti pasaulį, kiekvienas iš mūsų jį suvokiame savaip. Todėl svarbu pripažinti, kad ne visiems įprasti mokymosi metodai tinka vienodai. Disleksija – tai neuroįvairovės dalis, kurią turime ne tik suprasti, bet ir mokėti atliepti tiek mokyklose, tiek darbe ar paslaugų srityje, – sako „Telia Lietuva“ įtraukties ir įvairovės partnerė Julija Markeliūnė. – Remdami Neskaitymo festivalį jau trečius metus iš eilės siekiame padėti visuomenei geriau pažinti įvairius pasaulio patyrimo būdus ir kurti aplinką, kurioje skirtumai būtų ne kliūtis, o vertybė.“Pilnas sales renkantis Neskaitymo festivalis jau trečią kartą suburs disleksiją turinčius jaunuolius, jų šeimas, pedagogus, ekspertus ir visuomenės veikėjus.Kodėl svarbu pažinti disleksiją?Šiemet Lietuvos mokyklose mokosi 361,8 tūkst. mokinių (ŠMSM duomenys). Nuosaikiausi vertinimai rodo, kad bent 7 proc. jų – apie 25 tūkst. mokinių – gyvena su disleksija.„Kai vaikui kartojama, kad jis tinginys ar nevykėlis, jis pats pradeda tuo tikėti. Labiausiai nukenčia vaiko savivertė, emocinė sveikata“, – įspėja R. Andriekutė-Kestauskė.„Mūsų vaikai negauna galimybės atlikti užduotis balsu, gauti informaciją ne tik skaitant, bet ir klausant. Mokyklose nėra planšečių ar nešiojamųjų kompiuterių, o jei ir yra – vaikai negali pasinaudoti automatine korektūra. Lietuviška švietimo sistema neužtikrina vaikams mokymosi kokybės, bet baudžia juos prastais pažymiais. Mes paliekame juos [užribyje]“, – sako prof. dr. L. Vaicekauskienė.Geriausia pagalba vaikui, turinčiam disleksiją – šalinti informacijos gavimo kliūtis. Jei švietimo sistema būtų organizuota taip, kad informaciją gauti būtų galima skirtingais būdais (garsu, vaizdu, schemomis…) – visa disleksijos kuriama įtampa išgaruotų.Ką svarbu žinoti vykstantiems į Neskaitymo festivalį?Neskaitymo festivalis vyks spalio 4 d. Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.Festivalį veda „Humoro klubo“ komikas, „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ vedėjas Paulius Ambrazevičius.Tarp pranešėjų – psichologai, pedagogai, disleksijos ekspertai iš Lietuvos ir užsienio bei disleksiją turinčių vaikų tėvai.Festivalis nemokamas. Programą ir daugiau informacijos rasite čia.Kviečiame šeimas, mokytojus, tėvus, jaunimą ir visus, kuriems rūpi lygiavertė teisė į mokslą bei informaciją.