Lietuvai ketinant įsigyti papildomų oro gynybos stiprinimo priemonių už pusę milijardo eurų, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad net tai neleis 100 proc. užtikrinti oro erdvės saugumo.Pasak R. Vaikšnoro, tokio lygio oro erdvės apsaugai reikėtų kalbėti apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.„Noriu šiek tiek visuomenę nuraminti ar lūkesčius apslopinti, kad kaip ir visas NATO, kaip ir visos kitos šalys, mes šiai dienai negebėtumėm 100 proc. užtikrinti, tą reikia priimti natūraliai“, – žurnalistams pirmadienį sakė kariuomenės vadas.Jis patvirtino, kad oro erdvės gynybą ketinama stiprinti tik tam tikrose pasienio dalyse, strateginiuose objektuose, o platesnei apsaugai reikėtų daugiau pinigų.„Nes tai būtų visai kitokios lėšos, tada kalbėtumėm turbūt apie 10 proc. gynybai arba kitus procentus, jeigu toks yra lūkestis. Todėl lūkesčių valdymas yra labai svarbus. Tai būtų tam tikrose vietose, bet nepamirškime, kad mes dar turime strateginius objektus, didelis dėmesys būtų skiriamas ir svarbių strateginių objektų apsaugai, ne vien tik pasieniui“, – sakė R. Vaikšnoras.Taip jis kalbėjo NATO rytinio flango valstybėms pastaruoju metu fiksavus keliasdešimt oro erdvės pažeidimų Rusijos dronais ir Lietuvai artimiausiais metais planuojant įsigyti papildomų oro gynybos stiprinimo priemonių už 500 mln. eurų.„Būtų turbūt šnekėti per daug drąsu, kad mes viską uždengtume, ne apie tuos pinigus šnekame. Būtų turbūt milijardai ir dešimtys milijardų, jeigu norime visiškai, kad visa Lietuvos oro erdvė būtų uždengta“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.Pasak jo, Lietuvos ketinami įsigyti pajėgumai turėtų būti mobilūs, kad juos „pagal grėsmes, pagal poreikį, pagal detekciją būtų galima permetinėti iš vienos vietos į kitą“.„Efektas būtų toks, kad mes gebėtumėm identifikuoti žemai skraidančius objektus ir juos neutralizuoti“, – pažymėjo kariuomenės vadas.Ji taip pat nurodė, kad NATO valstybės neturi vieningo sprendimo, kaip aptikti ir neutralizuoti oro erdvę pažeidžiančių bepiločių orlaivių, o Aljanso paskelbta „Eastern Sentry“ (liet. „Rytų sargybos“) operacija padės spręsti situaciją, kol šalys apsirūpins gynybos priemonėmis.„Eastern Sentry“ operacijos pradžia bus vienas iš momentų ir priemonių trumpuoju laikotarpiu, kol šalys įsigis tam tikrą pakankamą priemonių skaičių, padėti vienos kitoms tiek su detekcija, tiek su neutralizavimu skraidančių ir įvairiai kitaip oro erdves pažeidžiančių objektų naikinimui“, – sakė R. Vaikšnoras.„Tikimės iš Vokietijos paramos konkrečiai Lietuvoje, buvo apšnekėta su kariuomenės vadu jų. Dabar vyksta pajėgų generavimo procesas, kad tai būtų sisteminis (…) priėjimas prie problemos sprendimo“, – kalbėjo kariuomenės vadas.Oro gynybos klausimas tapo itin aktualus šią vasarą į Lietuvą įskridus dviem rusiškiems dronams „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų.Incidentas rugsėjį fiksuotas ir Lenkijoje, kai kaimyninės šalies oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų.Po šio įvykio NATO pranešė, kad sustiprins savo rytinio flango gynybą, siekiant padėti atremti Maskvos keliamą grėsmę bei paskelbė apie operaciją „Eastern Sentry“.Praėjusią savaitę Turkija Lietuvoje dislokavo modernų AWACS žvalgybinį orlaivį, o krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad per kelis mėnesius Lietuvą pasieks ir kiti resursai.Anot D. Šakalienės, artimiausiomis savaitėmis ketinama pasirašyti sutartis dėl kelių rūšių radarų, papildomų akustinių sensorių bei antidroninių sistemų. Ministrės pirmtakas opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas ne kartą kritikavo D. Šakalienę dėl tokių sutarčių nebuvimo.Be to, Seimui priėmus teisės aktų pataisas, kariuomenė gali greičiau ir paprasčiau neutralizuoti dronus, keliančius grėsmę Lietuvos oro erdvei.