Kaip kasdienis judėjimas gali tapti atsaku į lėtinių ligų plitimą, aplinkos taršą ir net socialinius iššūkius? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoti ėmėsi tarptautinė ekspertų bendruomenė – rugsėjo 17–19 d. Kaune vykusioje prestižinėje „HEPA Europe“ konferencijoje, kurioje dalyvavo apie 400 ekspertų iš daugiau nei 40 šalių. Tai buvo didžiausias šio tinklo renginys per pastaruosius 20 metų ir pirmą kartą surengtas Baltijos šalyse. Šią konferenciją organizavo Lietuvos sporto universitetas (LSU).Konferencijos tema „Žingsniai link tvarumo“ kvietė pažvelgti į fizinį aktyvumą ne tik kaip į sveikatą stiprinantį įprotį, bet ir kaip į vieną iš kertinių tvarios ateities pagrindų. Diskusijose pabrėžta, kad aktyvus transportas – vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu – gali vienu metu spręsti sveikatos, aplinkos taršos ir ekonominius iššūkius.Plenariniai pranešėjai – doc. dr. Brigita Miežienė, doc. dr. Peter Gelius ir Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė Francesca Racioppi – kvietė matyti fizinį aktyvumą įvairiais aspektais: nuo socioekologinio požiūrio iki daugiamačių modelių, aiškinančių judumo svarbą ateities miestams.„Kai mes diskutuojame apie tvarumą, visuomet reikia įvertinti įvairias dimensijas – sveikatos, socialinę, ekonominę bei aplinkos. Pasaulio mokslininkų atlikti ekonominiai skaičiavimai rodo, kad investicijos į sveikatinimą atsiperka net aštuonis kartus. Jei kalbėtume apie judėjimą, pati tvariausia ir labiausiai sveikatą stiprinanti veikla yra ėjimas arba važiavimas dviračiu. Tiesa, kartais sudėtinga ekonominę naudą ir sveikatinimą suderinti, ypač, kai kalbame apie miestų plėtrą. Tačiau turime apsispręsti, kas mums svarbiausia“, – pabrėžė LSU rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė.prof. dr. Diana Rėklaitienė / org. nuotr.Konferencijoje pristatyti pranešimai parodė, kad fizinio aktyvumo problemos visoje Europoje yra panašios: nepaisant daugybės atliktų mokslinių tyrimų apie judėjimo naudą, rekomenduojamo fizinio aktyvumo vis dar nepavyksta pasiekti. Skaitmeninės technologijos ir gyvenimo būdo kaita lemia, kad fizinis aktyvumas tampa iššūkiu net ir jauniausiai kartai.Ekspertai sutaria, norint, kad aktyvus judėjimas taptų norma, būtina politinė valia, palanki infrastruktūra ir nuoseklus švietimas. Pavyzdžiu įvardintos Skandinavijos šalys, kuriose fizinis aktyvumas yra neatsiejama švietimo ir sveikatos politikos dalis, o gydytojai jį dažnai skiria vietoje vaistų.Konferencijos Lietuvoje organizacinio komiteto vadovė, LSU Sveikatinimo ir reabilitacijos katedros vedėja dr. Kristina Motiejūnaitė džiaugsmingai perdavė vėliavą kitų metų HEPA konferencijos Lublijanoje (Slovėnijoje) organizatoriams. Ten ir toliau bus telkiama tarptautinė bendruomenė dalintis mokslo žiniomis, politikos patirtimi ir praktiniais sprendimais, siekiant skatinti sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą visoje Europoje ir už jos ribų.