Ant Pelėdų kalno gyvenančius žaliakalniečius jau daugiau kaip tris dešimtmečius telkia bendruomenės centras „Pelėdos“. Nuo įkūrimo šiam centrui vadovavęs Kęstutis Ignatavičius džiaugiasi su aktyviais vietos gyventojais nuveikęs daugybę darbų: teritorijoje buvo įsteigta biblioteka, atkurta bažnyčios veikla, įrengta vėliavos pakėlimo vieta, o kur dar galybė bendruomenės vakaronių, švenčių ar kartu sutiktų Naujųjų ant Pelėdų kalno. Neseniai bendruomenės centras atsinaujino, buvo išrinkta nauja taryba su pirmininke Elena Žilione. Apie praeitį, dabartį ir ateities planus su jais ir susėdame pasikalbėti.Žaliakalnyje – jau 8 dešimtmečiusKęstutis Ignatavičius ant Pelėdų kalno esančioje Benediktinių gatvėje gyvena nuo pat vaikystės. Čia jo tėvai atsikraustė iš J. Daugirdo gatvės, esančios šalia rotušės, mat potvyniai semdavo namus. Nutarta keltis aukščiau, ant Ąžuolų kalno.„Gyvenu čia nuo mažens. Spalį man sueis 82-eji, turbūt esu seniausias šio rajono gyventojas. Menu, anuomet vaikai Benediktinių gatve rogutėmis leisdavosi iki M. Daukšos gatvės. Susėsdavo visi ant rogučių po 3-5 ir skraidydavo tam kalne. Žiemą čia būdavo viso Kauno čiuožykla!“, – šypsodamasis vaikystės dienas prisiminė K. Ignatavičius.Elenos Žilionės gyvenimo stažas ant Pelėdų kalno kuklesnis – ji čia įsikūrusi septynerius metus.„Šią vietą įsimylėjau jau seniai, nes čia mokėsi mano dukra, o žentas netoliese, Vaisių gatvėje, turėjo studiją. Dažnai čia vaikščiodavau su vežimėliu vežiodama anūkus. Įstabi Meno mokyklos aura taip užbūrė, kad atsikrausčiau gyventi į kaimynystę“, – sakė E. Žilionė.K. Ignatavičius / E. Bartulio nuotr.Susitelkė atkūrus NepriklausomybęCeremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius pasakojo, kad bendruomenės centrą „Pelėdos“ telkti jis pradėjo 1990-aisiais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.„Buvau išrinktas tarp pirmųjų Kauno deputatų, penkerius metus turėjau rūpintis šiuo kraštu, kiekvienas žmogus pas mane galėdavo ateiti į namus su savo bėdomis, ūkiniais reikalais ir su visais rasdavome kalbą, spręsdavome problemas“, – mena pašnekovas.Bendruomenėje pradėtos rengti gegužinės, koncertai, suaugusiųjų ir vaikų dviračio varžybos, krepšinio varžybos, virvių traukimo rungtys, sunkumų kilnojimas. Į veiklą aktyviai įsiliejo tautinio meno ansamblis „Nemunas“, mat šiame rajone gyveno ansamblio muzikos vadovas.„Įsivaizduokite, pasirodo dainų šokių ansamblis, kūrenasi laužas, kaimynai kartu kepa šašlykus, čia pat varžosi sporte, bendrauja, rajonas – gyvas!“, – sakė K. Ignatavičius, norintis grąžinti kaimynų šurmulį ant Pelėdų kalno. Palaipsniui susitelkė aktyviausių rajono gyventojų komanda, su kuria imtasi didelių darbų.Pelėda ir Lietuvos trispalvė / R. Tenio nuotr.Atidarė biblioteką, atkūrė bažnyčią, pastatė vėliavąK. Ignatavičius mena, kad pirmas jo darbas buvo rajone įkurti biblioteką. Jai buvo nusižiūrėta vieta Raseinių gatvėje, kur veikė sporto prekių skyriaus sandėlis. Žmonės skųsdavosi, kad ten dažnai girtuokliaujama, tad nutarta spręsti problemą name įkuriant kultūros įstaigą. Tiesa, iš pradžių teko gauti Amerikoje gyvenančių namo savininkų leidimą.Akiratyje kaip tik tuo metu pasirodė Teresė Kuzmickienė, sumaniusi įrengti savo vyro, garsaus literatūrologo, pedagogo Zigmo Kuzmickio vardo muziejų.„T. Kuzmickienė parašė laišką savininkams, prašydama perduoti namą bendruomenei, įvardydama, kad pastate bus įrengtas Z. Kuzmickio vardo muziejus. Buvo gautas leidimas, o aš įkalbėjau pastate įrengti ir biblioteką. Ji tapo bendruomenės susitelkimo vieta, pradėjome aktyviai dirbti: planuoti renginius, akcijas. Pirma didelė akcija – atstatyti Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčią, tuomet labai apleistą, paverstą sandėliu. 1990-aisiais su bendruomene pradėjau talkinti bažnyčios atstatymui, per dvejus metus ją sutvarkėme ir atidarėme, o kardinolas Vincentas Sladkevičius iškilmingai pašventino“, – mena K. Ignatavičius.Iš daugybės miesto vietų matoma Lietuvos vėliava ant Pelėdų kalno irgi atsirado jo iniciatyva.„Prisiminkime 1920-uosius, kai Lietuvos Steigiamasis Seimas iš bažnyčios atėjo ant šio kalno, pasodino penkis ąžuolus ir pakėlė šalies trispalvę. Po to nusileido į teatrą ir ėmėsi nepriklausomos, demokratinės Lietuvos Respublikos reikalų. Nutariau vėliavos pakėlimo tradiciją atgaivinti, taip 2018-aisiais ant Pelėdų kalno, 100 metrų virš jūros lygio, suplevėsavo šalies trispalvė“, – kalbėjo K. Ignatavičius.Skulptoriaus Vinco Grybo 1924 m. sukurta pelėda laukia atnaujinimo / S. Javaitytės nuotr.Sieks rekonstruoti garsiąsias pelėdasPo ilgų veiklos metų bendruomenės ratas sumažėjo, dalis iškeliavo į Amžinybę, prisistatė sąstingis.„Pavargau, mano karta išmirė, netekau visų savo pagalbininkų, likau vienas“, – konstatavo K. Ignatavičius ir toliau pokalbį tęsė džiugia nata: „Tačiau vieną dieną į „Pelėdų loftus“ atsikraustė aktyvi gyventoja Elena, kurią aš ištekinau. Pakviečiau ją į bendruomenę. Surinkome naują tarybą, įregistravome naują pirmininkę ir laukiame pokyčių.“Naujoji „Pelėdų“ bendruomenės centro pirmininkė Elena Žilionė entuziastingai kalba apie žaliakalniečių telkimą, veiklos atgaivinimą.„Mūsų jau susirinko gražus būrys: menininkai, medikai, dėstytojai, profesoriai. Norime vėl draugėn sutelkti bendruomenę, bendrauti, keistis patirtimis, dalintis džiaugsmais ir problemomis. Sieksime į veiklą įtraukti ir jaunų žmonių, tiesa, ši užduotis – ne iš lengvųjų“, – pripažino E. Žilionė.Vėl susitelkusi bendruomenė žada imtis garsiųjų pelėdų, 1924 m. nutūpusių ant Meno mokyklą juosiančios tvoros, restauravimo. 108 pelėdų autorius – skulptorius Vincas Grybas.„Buvo restauruota tvora, o pelėdos dar laukia savo eilės. Jos – pagrindinis Pelėdų kalno akcentas, tad ieškosime būdų jas atstatyti“, – kalbėjo E. Žilionė.Suplanuoti ir kiti darbai: ruošiamasi įrengti atminimo ženklus ant namų, kuriuose gyveno žinomi žmonės, taip pat numatyta pastatyti akligatvio ženklą Benediktinių gatvės gale, mat čia atvykę ne vietiniai dažnai apsisukinėja, stinga ir staigaus posūkio ženklo J. Zikaro gatvėje. Keliamas klausimas dėl Liškiavos gatvės, kurioje būtų galima padaryti dvipusį eismą.Nuo Pelėdų kalno atsiveria pasakiška Kauno panorama / R. Tenio nuotr.Planuose – apžvalgos aikštelėK. Ignatavičius turi idėją ant Pelėdų kalno įrengti apžvalgos aikštelę, šalia pastatyti sostą ar kėdę, ant kurios atsisėdus būtų galima stebėti įspūdingą Kauno panoramą. Planuojama atsodinti ir netoliese augusius istorinius 1920-aisiais pasodintus ąžuolus.Bendruomenė ruošiasi advento metu pakviesti gyventojus į susikaupimo vakarą su giesmėmis, pavasarį laukia Kaimynų dienos šventė, pernai, beje, minėta Z. Kuzmickio bibliotekos kiemelyje.„Kol kas bendruomenė nėra didelė, atsinaujiname ir rengiame labai gražius muzikinius-kultūrinius vakarus pas Kęstutį“, – sakė E. Žilionė.„Čia veikia Kiemo filharmonija! Į mano kiemą susirenka apie 40 žmonių, pakviečiu muzikantų, poetų, kartu bendraujame, susipažįstame, nutariame, ką toliau darysime. Paruošiu ir staigmenų, pernai kieme grojo džiazo pianistas iš Niujorko L. Šneideris. Kieme lankėsi daugybė žmonių, tarp jų ir mano geras bičiulis a.a. architektas Rimvydas Palys, jis pasakojo, kaip moka nupiešti garsinį miesto centro vaizdą, pagrojo kontrabosu. (…) Benediktinėms minint 400 metų jubiliejų, nutarėme paremti vienuolyną, šventės metu buvo suvaidinta misteriją, režisuota K. Jakšto su V. Streičos. Beje, vaidino ne tik vienuolės, aš pats trumpam tapau šv. Benediktu. Bendruomenėje gali laukti neįtikėtinos patirtys, tereikia joms atsiverti“, – šypsodamasis kalbėjo K. Ignatavičius.Kęstutis Ignatavičius ir Elena Žilionė / S. Javaitytės nuotr.Kviečia prisijungtiCeremonmeisteris K. Ignatavičius žada savo kieme surengti dar ne vieną įspūdingą bendruomenės vakarą, o artimiausias „Pelėdų“ bendruomenės centro renginys vyks jau spalio 11 d., gyventojai kviečiami kartu keliauti į Jurbarką, garsiųjų pelėdų autoriaus Vinco Grybo gimtinę.„Daug kauniečių Pelėdų kalne net nėra buvę, nors žino, kad toks kalnas egzistuoja. Būna, pragyvena žmonės visą gyvenimą Kaune, užlipa ant kalno ir stebisi tokį grožį išvydę, akyse neregėję“, – sakė E. Žilionė.„Šįmet pirmą kartą ant Pelėdų kalno vyko Pažaislio muzikos festivalio koncertas, pasirodė Jurga Šeduikytė. Buvo pilna žmonių! Kai paklausė, kas iš jų čia pirmą kartą, didžioji dauguma pakėlė rankas“, – atsistebėti negalėjo K. Ignatavičius.Naujoji bendruomenės centro „Pelėdos“ pirmininkė E. Žilionė planuoja susibičiuliauti ir su kitomis Žaliakalnio bendruomenėmis, prisidėti prie bendrų renginių, vienyti Žaliakalnį.„Stinga bendruomenėje žmonių, kurie čia entuziastingai veiktų, darytų. Man nuo idėjų kiekio net galva sukasi, kiek dar visko noriu įgyvendinti, kiek koncertų su gitara surengti! Miestui dar daug gero noriu padaryti ir kaip ceremonmeisteris“, – ryžtingai kalbėjo K. Ignatavičius.„Kviečiame jungtis ir kartu kurti bendruomenę!“, – ragino pašnekovai.